Įrašai

Pasak? magija

Kaip pasakos veikia emocin? vaik? b?kl??

Neabejotinai teigiamai, nes pasakos – paguodos skaitiniai, optimizmo šaltinis. Pasakos kuriamos tam, kad pasaulis tapt? suprantamesnis ir artimesnis. Anot psicholog?s, gydymo pasak? terapija specialist?s Marijos Molickos, psichologiniu poži?riu pasakos yra seniausia kompensacin? literat?ra, ištis? kart? patikrintas b?das patirti palengv?jim?. Pasakos kompensuoja meil?s, saugumo, pripažinimo tr?kum?, slopina jautrum?, kelia nuotaik?, teikia param? ir ?sitikinim?, kad kiti taip pat išgyveno visoki? likimo sm?gi? ir sugeb?jo juos ?veikti. Pasak? stebuklingoje šalyje ir vaikas, ir suaug?s randa džiaugsm?, optimizm?, poezij?, kuri veikia tarsi vaistas, gydantis nuo baisaus m?s? laik? pragmatizmo.

Kod?l pasak? sekimas yra teigiama šeimos bendravimo forma?

Pasakos yra nuostabus priešnuodis, vaik? ir t?vus saugantis nuo vienišumo, padeda rasti keli?, kuriuo einant galima b?ti kartu. Pasak? sekimas – suaugusio ir vaiko bendryst?s forma, žinoma nuo seniausi? laik?, ji patikrinta ir efektyvi. Pasakas m?s? senoliai vaikams ir vaikai?iams sek?, nor?dami juos supažindinti su pasauliu, gerio ir blogio apraiškomis, žmoni? gyvenimais, bendravimo ?pro?iais ir moralin?mis vertyb?mis. Pasak? sekimo tradicija ir patirtis buvo perduodama iš kartos ? kart?, pasakos buvo labai vertintos, o j? sek?jai gerbiami ir mylimi. Pasakos pakvie?ia bendrauti ir suartina jos k?rime ir perdavime dalyvaujan?ius žmones – vaikus ir suaugusiuosius.

Koki? naud? pasakos suteikia vaikams?

Pasak? vaidmuo labai svarbus, jos suteikia mažajam param?, kompensuoja nepatenkintus poreikius, pasi?lo naujus m?stymo ir veiklos pavyzdžius, stimuliuojan?ios asmenyb?s vystym?si, pad?damos kaupti asmeninius resursus, pažinti ir suprasti kit?, paskui ir savo paties poelgi? motyvus, atverti šird? grožiui ir g?riui. Tikroviškos pasakos atskleidžia tikr?j? pasaul?, pasakoja apie žmoni? tarpusavio santykius, skatina gerbti ir saugoti gyvyb?, gamt?, teisingum? ir atsakingai bei dorai elgtis. Stebuklin?s pasakos suteikia optimizmo ir vilties. Kiekvienoje pasakoje eksponuojamos etin?s, moralin?s vertyb?s, socialinis teisingumas. Tikrov?, kuriama pasakait?se, atitinka vaiko m?stym?, tod?l per pasakas jam lengviau suvokti pasaul? ir save. Pateikdamos sutvarkyto, tod?l nusp?jamo, pasaulio vaizd? pasakos teikia vaikams saugumo poj?t?. Pasakos taip pat padeda ?veikti egocentrišk? m?stymo b?d?, pasakos ugdo refleksiškum?, s?moningum?. Klausantis pasak? did?ja mažyli? žodynas. Vaikas pamažu ?valdo kult?rin? kalbos paveld?, ima suprasti simbolius, atpaž?sta metaforas.

Pasakos taip pat moko reikšti jausmus, ?vardyti juos ir suvokti. Pasakos harmonija, jos schematiškumas, kalba ugdo geb?jim? suvokti estetines vertybes. Naudingiausios yra tos pasakos, kuriose yra ne tik veiksmas, bet ir aprašyti herojaus jausmai, ?vairios gyvenimiškos situacijos, kuriose apstu vertybi?, svarbi? vaiko asmenybei formuoti ir ugdyti jo dvasiniam pasauliui (pvz., gerumas, meil?, s?žiningumas, pasiaukojimas ir t.t.). Tokiose pasakose dažniausiai vyksta g?rio ir blogio kova, vaizduojamas žiaurus elgesys, neteisyb?, apgaul?s. Taip vaikai susipaž?sta su šio pasaulio tikrove, su nerim? kelian?iomis situacijomis ir randa pavyzdži?, kaip spr?sti problemas. Ta?iau svarbiausia, kad pasakos suteikia tik?jim? ir vilt?, kad kovojantis už g?r? žmogus, ?veik?s daug pavoj?, gal? gale pasiekia pergal? – jis nugali blog?. Pagaliau pasakos yra puiki, maloni, nieko nekainuojanti pramoga, nuostabi galimyb? patirti ?vairi? nuotyki? ir daugyb? ?sp?dži?. Pasakos atlieka daugyb? funkcij?, jos yra b?tinos, kad mažylis tinkamai vystyt?si, taip pat gali atlikti terapin? funkcij?.

Kaip skiriasi vaiko, kuriam nesakamos pasakos, pasaulio suvokimas nuo to, kuriam sekamos?

Pasak vaik? psicholog?s Linos Gudait?s, yra nustatyta, kad be pasak? užaug? vaikai patiria nepataisom? žal? – užaugusiems jiems sunkiau išsaugoti vaikišk? naivum?, šiltus vaikyst?s prisiminimus ir vilt?, kad g?ris anks?iau ar v?liau nugal?s. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga k?rybiškesni. Kuo ilgiau vaikas tiki geraisiais burtininkais ir stebukladar?mis f?jomis, kad piktadarius, raganas ir slibinus galima nugal?ti, tuo ryškesnis, džiaugsmingesnis ir optimistiškesnis b?na jo gyvenimas.

Ar tradicin? pasak? sekim? gali pakeisti ? CD ?rašytos pasakos?

Jei tam tikru momentu n?ra šalia suaugusio žmogaus, galin?io gyvai pasekti pasak?, vaikas klauso pasakos iš ?rašytos kompaktin?s plokštel?s. Ta?iau visada daug mieliau ir naudingiau yra sekti pasak? gyvai mylimam vaikui. ? CD pasakas ?skait?, ?dainav? aktoriai tai atlieka ?taigiai ir profesionaliai, ta?iau daugiausia naudos ir teigiamo poveikio vaikui turi meil? ir šiluma, kuri? ? pasakos sekim? ?pina artimi suaug?. Skaitymas balsu, pasakos sekimas – tai buvimas kartu, dovana vaikui ir sau. Vaikui parodome ir dovanojame savo d?mes?, param?, meil?, raiškiai, ?taigiai ir su meile perskaityt? ar pasekt? pasak?. Sau dovanojame galimyb? dar labiau pažinti savo vaik? ir praleisti kartu su juo nuostabi? ?simintin? akimirk?.

Iki keli? met? patariama sekti pasakas vaikams?

Pasakos yra m?gstamiausia maž? vaik?, dažniausiai nuo 4 iki 9 met?, literat?ra, ta?iau prie pasak? vaikai gr?žta ir brendimo laikotarpiu, nes jose, visai kaip svajon?se, jie randa tai, ko žmogui reikia labiausiai. Skaitydami jie gali patenkinti savo psichologinius poreikius, pirmiausiai meil?s ir pripažinimo. Pab?g? ? pasak? pasaul?, jaunuoliai ten gali ?gyvendinti savo svajones, kurios tarsi apsaugo nuo sunkios ir dažnai li?dnos tikrov?s.

Tad pasakas sekti galima ?varaus amžiaus vaikams, taip pat ir paaugliams. Sekam? pasak? ?domu klausytis ir suaugusiam žmogui – prisimenami vaikyst?je gird?ti pasak? variantai, su pasak? sekimu vaikyst?je susij? geri prisiminimai, jausmai, emocijos.

Daugiau apie pasak? naud? ir pasak? terapij? skaitykite Marijos Molickos knygoje „Pasak? terapija“ (Vilnius: Vaga, 2010). Apie knyg?: http://nesnausk.org/klinikine-psichologija/2010/12/01/maria-molicka-pasaku-terapija/

Skaitymas balsu ir vaiko emocin? sveikata

Kas yra emocin? sveikata?

Visi t?veliai, glob?jai, ugdytojai nori, kad vaikai b?t? sveiki, saug?s, protingi ir laimingi. Pagrindinis suaugusi?j? r?pestis – vaiko sveikata.

Sveikata – tai visiškos fizin?s, psichin?s, socialin?s, protin?s ir dvasin?s gerov?s b?sena.

Gyvenimo s?km?, priklauso ne tik nuo intelekto, bet ir nuo geb?jimo valdyti savo emocijas, t.y. nuo psichin?s (emocin?s) sveikatos. Psichin? sveikata – kai žmogus moka džiaugtis, li?d?ti, priimti sprendimus ir už juos atsakyti, reikšti emocijas.Tai – emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsm? ir ištverti skausm?, nusivylim?, li?des?. Tai teigiamas g?rio jausmas, kuriuo remiasi tik?jimas savo bei kit? žmoni? orumu ir verte.

Emocin? vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitik?jimo savimi ir savo vert?s pajautimo. Vaikai, kurie jau?ia es? mylimi, labiau pasitiki savo galiomis, užsiima m?gstama veikla. Suaugusieji juos skatina veikti ir taip ugdo vaik? stipri?sias savybes. Emociškai sveiki vaikai geba valdyti savo emocijas, b?ti savarankiški, atsakingi, pasitikintys savo j?gomis. Jiems b?dingas empatijos jausmas, jie yra atid?s, gebantys myl?ti, užmegzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius su kitais žmon?mis.

Psichologai teigia, kad vaik? emocin? savijaut?, psichin? sveikat? lemia santykiai šeimoje.

 

Ko tr?ksta sveikam vaiko vystymuisi?

• T?v? d?mesio, meil?s, vaikui skiriamo laiko;

• Kalb?jimo, bendravimo ?g?dži?;

• Asmenin?s patirties.

 

Vaikai ken?ia nuo emocin?s anemijos!

 

K? tur?tume daryti?

• Patenkinti vaik? emocinius poreikius.

• Pad?ti vaikams sukaupti asmenin? patirt?.

• Ugdyti moralines ir dvasines vertybes.

• Apsaugoti vaikus nuo toksin?s kult?ros, socialini? nuod?.

 

Skaitymas balsu vaikui patenkina jo emocinius poreikius ?vairiais lygmenimis:

 

Psichikos:

• stiprina tarpusavio ryš?,

• stiprina asmens savivert?;

• suteikia paguodos, optimizmo, padeda pab?gti nuo nuobodulio, streso;

• padeda patirti maloni? poj??i?, nuotyki?.

 

Intelekto:

• moko kalb?ti ir m?styti, pažinti pasaul? ir save;

• suteikia žini?, patenkina smalsum?,

• lavina atmint? ir vaizduot?.

 

Moral?s:

• pateikia ger? pavyzdži?,

• parodo pasirinkim? ir sprendim? pasekmes,

• moko apm?styti g?rio ir blogio santyk?.

 

Tinkama vaik? literat?ra (ypa? pasakos) tenkina vaik? smalsum?, ugdo vaikus, suteikia jiems žini?, taip pat stiprina j? emocin? sveikat?. Emociškai stabilesnis vaikas jau?iasi tvir?iau, saugiau, jo mintys, poelgiai yra harmoningi, racional?s. Skaitymas balsu suartina šeimos narius, kuria tinkam? atmosfer? namuose, o tai neabejotinai gerina vaik? emocin? b?kl?.

 

Skaitykime kasdien vaiko ir savo malonumui bei gerovei! Kad b?tume emociškai sveiki!

 

Panaudota Irenos Ko?mi?skos pranešimo „Ugdymas skaitant“, perskaityto mokslin?je-praktin?je konferencijoje „Visa Lietuva skaito vaikams – ugdymas skaitant“ (2012 m. balandžio 23 d., Vilnius) medžiaga.

 

· Skaitant vaikams balsu stipriname šeimos, globos ryšius (t?vai-vaikai, glob?jai-vaikai), tenkiname b?tiniausius vaik? psichologinius poreikius, laviname vaiko kalbos ir socialinius ?g?džius, skatiname fantazijos ir intelekto vystym?si.

 

· Skaitymas balsu vaikams yra kaip vitaminas, kaip vakcina nuo šiuolaikinio pasaulio gr?smi?, blogi? ?pro?i? ir kvail? sprendim?. Tai pigiausias, veiksmingiausias ir seniausias ugdymo b?das. Skaitymo aistra, ?skiepyta vaikyst?je ir daugel? met? palaikoma balsu skaitan?i? vaikams suaugusi?j?, yra tikras visapus? vaik? raid? skatinantis vitaminas ir skiepas nuo daugelio visuomen?s bei masin?s kult?ros keliam? pavoj?.

 

· Jeigu norime kad m?s? vaikai tapt? protingais, gerais ir laimingais žmon?mis, skaitykime Jiems 20 minu?i? per dien?. Kasdien?! Vien malonumui!