Violeta Palčinskaitė. Kaip gimė „Muzika troliui“

Skaitytojui visada įdomu sužinoti, kaip gimsta knyga. Rašytojui ne visada lengva atsakyti į šį klausimą. Todėl, kad kartais jis ir pats gerai nežino… Kaip atspėti, kur slepiasi tas kamuolys, iš kurio nesustabdomai vyniojasi stebuklingas siūlas, traukdamas paskui save minčių, jausmų ir įvairiausių nuotykių virtinę? Tačiau tik ne mano atveju, nes aš gerai žinau, kaip ir kodėl gimė knyga „Muzika troliui“.

Bet, kad jums būtų aiškiau, pradėkime nuo pradžių. Tiesą pasakius, pradžia man nėra labai smagi, tačiau, pažadėjusi rašyti tik tiesą, negaliu nieko nuslėpti nuo skaitytojo, kurį gerbiu ir myliu.

Kadaise vaikystėje, kai dar mokiausi muzikos mokykloje ir grojau fortepijonu, vieno svarbaus koncerto metu pamiršau, nuo kurios gaidos prasideda garsusis Edvardo Grygo „Elfų šokis“… Nulipau nuo scenos degančiais iš gėdos veidais taip ir nepradėjusi skambinti… Norėjau prasmegti kiaurai…

Iliustracijos autorė Lina Eitmantytė-Valužienė

Tačiau juk sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pianiste, žinoma, netapau. Pradėjau rašyti. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad kažkada, po daugelio metų, šitas nelemtas vaikystės įvykis taps mano naujos knygos pradžia… O kai pasitaikė puiki proga pasisvečiuoti garsaus kompozitoriaus Edvardo Grygo gimtinėje Norvegijoje ir praleisti ten keletą žiemų, pagalvojau, kad pats likimas nutarė man atlyginti už vaikystėje patirtus baisius išgyvenimus, kurių ligi šiol negaliu pamiršti.

Gyvenau tarp nenusakomo grožio fiordų, sutikau daug nenusakomo gerumo žmonių. Susidraugavau su vaikais, lankiausi pamokose jų mokykloje, pasakodama jiems apie Lietuvą. Tuo pačiu kaupiau vis daugiau įspūdžių apie Norvegiją, kuriuos kruopščiai surašydavau į sąsiuvinį. Greitai supratau, kad mano įspūdžiai ir išgyventi nuotykiai neturėtų likti tik mano nuosavybe. Moksleiviai, mano naujieji bičiuliai, su džiaugsmu pritarė šiam sumanymui. Jie sakė, kad Lietuvos vaikams būtinai reiktų papasakoti apie jų šalį, papročius, gamtą… Be to, jie tikino, kad niekur kitur, tik Norvegijoje, vis dar tebegyvena troliai. Gudrūs ir kvaili, geri ir blogi, rimti ir pilni išdaigų… Tokį trolį sutikus, niekada nežinai, ko tikėtis… Be to, jie nejučia ėmė mano sąsiuvinį vadinti knyga… Štai tada ir nutariau – parašysiu knygą.

Knygos autorė Norvegijoje prie „burtininkės“ namelio. Nuotrauka iš V. Palčinskaitės asmeninio archyvo.

Iš visko, ką girdėjau, mačiau ir patyriau, tarsi iš spalvotų kaleidoskopo stikliukų, susidėliojo mano knyga „Muzika troliui“. Ji skirta ir tiems, kurie domisi tolimais kraštais, ir tiems, kurie klausosi muzikos ir, be abejo, visiems, kurie ilgisi nuotykių. O juk nuotykių, patikėkite, ilgisi ne vien vaikai. Tik suaugusieji nedrįsta prisipažinti… Bet retsykiais, kai netyčia iš lentynos iškrenta koks pamirštas atvirukas, o senas trolis nežymiai mirkteli akimi, štai tada…

Kas tada – jau nebepasakosiu. Labai norėčiau, kad paskaitytumėte patys. Rašiau knygą Jums. Su didele meile. Ir būsiu labai dėkinga, jei sulauksiu laiškų ar atsiliepimų iš savo skaitytojų.

 

P. S. Violetos Palčinskaitės knyga „Muzika troliui“ ypatinga ir tuo, kad skaitytojas knygos pabaigoje ras trolio Molio dovaną – CD su Edvardo Grygo pjesėmis fortepijonui (tarp jų ir lemtingąjį „Elfų šokį“), kurias atlieka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.

Daugiau apie knygą štai čia.