Senelis skaitė prie laužo šviesos

 

Pasakoja Šakių rajono Gotlybiškių kaimo mokyklos bibliotekininkė Daiva Benedikienė

Mano seneliai jau seniai mirę, tačiau man atmintin giliai įsirėžęs vienas senelio pasakojimas. Kartu su draugu eidami ganyti arklių, jaunuoliai nešdavosi knygą. Ją pakaitomis abu skaitydavo balsu kol būdavo šviesu, o sutemus užsikurdavo laužą ir tęsdavo skaitymą prie laužo šviesos. Tai buvo maždaug apie 1932 metus...

 

Esu kilusi iš skaitymą mėgstančios ir knygas vertinančios giminės. Pomėgis skaityti mūsų šeimoje buvo ir yra perduodamas natūraliai iš kartos į kartą. Geru pavyzdžiu, meile knygai ir skaitant balsu. Man knygas skaitydavo mama, močiutė ir senelis. Ypač močiutė
mėgo skaityti ir mane skatino tai daryti. Būtent tai, kad nuo mažumės girdėjau man skaitant balsu, manau, paskatino didelę mano meilę knygai, kurią laikau nepaprastu gyvenimo džiaugsmu ir grožiu, stiprinančiu žmogaus vidinį pasaulį ir lavinančiu jo proto galias. Turiu 24-erių metų dukrą, kuri taip pat labai mėgsta skaityti ir iki šiol puikiai
prisimena ir vertina tas valandėles, kai jai ir broliui balsu skaitydavau pasakas bei kitokias knygas. Skaitymas – man labai didelis malonumas, labai dažnai per gimtadienį dovanų gaunu keletą knygų, nes apie mano pomėgį žino visi artimieji ir draugai.

 

Po mokslinės-praktinės konferencijos „Visa Lietuva skaito vaikams – ugdymas skaitant“, susimąsčiau apie skaitymo balsu vaikams idėją ir jos sklaidos tarp šeimų būtinybę. Siekdama pasidalinti šia idėja ir paskatinti visus tėvus skaityti savo vaikams balsu, kaimo bendruomenės surengtoje Motinos dienos šventėje pristačiau iniciatyvą „Visa Lietuva skaito vaikams“ ir raginau tėvus, senelius, vyresniuosius brolius bei seses skaityti vaikams balsu. Kadangi mūsų bendruomenėje yra daug šeimų, auginančių vaikus, remdamasi konferencijos metodine medžiaga, paruošiau ir išdalinau vaikams tinkamų skaityti knygų sąrašus. Manau, tėvelius sudomino skaitymo balsu iniciatyva ir jie suvokė skaitymo balsu vaikams naudą. Rekomenduojamų knygų vaikams sąrašus jie akimirksniu pasidalino – tai viena pirmųjų reikalingų metodinių priemonių, norintiems skaityti tinkamą literatūrą savo
vaikams. Artimiausio bendruomenės susitikimo Joninių šventės proga metu, su šeimomis planuojame pasikalbėsime apie tai, kaip suaugusiems sekasi skaityti balsu savo vaikams, kokia metodinė pagalba jiems reikalinga.

 

Tikiuosi, kad ir šiuolaikiniai tėveliai užsikrės skaitymo balsu virusu. Juk dabar skaityti daug lengviau ir patogiau nei prieš šimtmetį. Ir knygų turime pakankamai – namie, bibliotekose, knygynuose. Reikia tik norėti ir suprasti, kad skaitymas balsu – malonumas, džiaugsmas ir dovana augančiam žmogui.

 

D. Benedikienės asmeninio archyvo nuotraukose:  skaityti mėgę D. Benedikienės močiutė ir senelis ir mažoji Daiva su savo tėveliais ir seneliais.

 

RP

 

© 2012. Visos teisės saugomos. Mažojo Princo fondas