Skaitymo balsu terapija

Skaitymas balsu atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos, kad vaikas tinkamai vystytųsi, taip pat gali atlikti ir terapinę funkciją.

 

Skaitymas balsu padeda atsipalaiduoti

Skaitymas balsu ir apskritai skaitymas bet kokio amžiaus žmogui padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienių darbų, rūpesčių, pajusti palengvėjimą, išlaisvinti fantaziją, pasvajoti, pasimėgauti gražia literatūrine kalba, sklandžiu pasakojimu.

 

Pasakos padeda atrasti problemą ir ją išspręsti

Nuo senų laikų žinoma ir patikrinta terapijos sąjungininkė yra pasaka, nes būtent ji vaikams leidžia atsiplėšti nuo tikrovės ir lyg iš paukščio skrydžio pamatyti savo problemas, kurios slepiasi pasakų herojų likimuose. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save.

Kiekvienas mažylis nuolat išgyvena konfliktą, baimę, kuri kyla tam tikrose vaiko raidos stadijose. Mėgstamos pasakos, jų personažai parodo, kas vaikui kelia nerimą, kokių problemų jis dar nesuvokia. Taigi pasakos leidžia diagnozuoti. Pasakas skaitantys, sekantys tėvai, mokytojai, terapeutai lengviau suvokia vaikų svajonių pasaulį, supranta vaiko emocinius poreikius, pastebi vaiko nerimo priežastis ir padeda vaikui įveikti baimę, nerimą, iškilusias problemas.

 

Skaitymas balsu stiprina ir gydo

Kasdienis skaitymas balsu vaikui (įvairios vaikui įdomios ir tinkamos literatūros) yra magiškas veiksmas, vitaminas ir tikras vaistas. Kasdienis skaitymas balsu vaiko malonumui padeda stiprinti įvairių psichinių, nervinių sutrikimų turinčių vaikų sveikatą. Skaitymo dėka galima įveikti įvairias sveikatos problemas.

Iniciatyvos „Visa Lenkija skaito vaikams“ praktikoje žinomas toks atvejis: Zuzana iš Torūnės gimė akla ir turėjo įgimtą genetinę ligą. Specialistai tvirtino, kad mergaitė nesivystys. Nuo 3 mėnesių šalia reabilitacinio gydymo tėvai ėmė kasdien jai skaityti balsu. Šiandien mergina nors ir nemato, lanko mokyklą, aiškiai kalba, skaito brailio raštą, turi gerą atmintį ir vaizduotę, puikiai dainuoja, deklamuoja ir drožinėja. Ji yra linksma, bendraujanti ir empatiška.

Steven iš Havajų gimė turėdamas smegenų anomaliją. Gydytojai manė, kad jis nesivystys. Berniuko mama, žinodama, kad skaitymas balsu stimuliuoja smegenų veiklą, šalia fizinės reabilitacijos kasdien skaitydavo sūnui. Daug mėnesių praėjo be rezultatų, tačiau pamažu Steven ėmė rodyti susidomėjimą knygomis. Būdamas penkerių jis gebėjo ištarti keletą žodžių, dvylikos metų kalbėjo, rašė ir skaitė panašiai kaip ir jo bendraamžiai, o septyniolikos metų mokėsi normalioje mokykloje, turėjo juodą karatė diržą, jodinėjo ant žirgo, grojo pianinu ir galėjo pasigirti puikiais pasiekimais įvairiose srityse.

Dženifer gimė turėdama Dauno sindromą. Tėvai nuo gimimo jai garsiai skaitė po keletą knygų per dieną. Penkerių metų mergaitė jau mokėjo pati skaityti, tačiau tėvai tęsė kasdienį skaitymą balsu. Pasak mokytojų, besimokydama ketvirtoje klasėje Dženifer stebino gausiu savo žodynu ir dažnai būdavo vienintelis vaikas klasėje, suprantantis sudėtingiausius tekstus. Mokslas niekada nekėlė jai rūpesčių, tad mergina sėkmingai baigė studijas.

 

Panaudota medžiaga iš knygos „Pierwsza Ksiąźka Mojego Dziecka“ (Cała Polska czyta dzieciom, 2011)