LIETUVOS NACIONALIN?S UNESCO KOMISIJOS PRANEŠIMAS

 

2013-09-05 RAŠTINGUMAS XXI AMŽIUI

 

Rugs?jo 8-oji – Tarptautin? raštingumo diena, kuri? Jungtini? Taut? Švietimo, mokslo ir kult?ros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 met?. Ši? met? Tarptautin?s raštingumo dienos tema – „Raštingumas XXI amžiui“. Ja siekiama pabr?žti vis dar aktuali? b?tinyb? pasaulyje suteikti raštingumo pagrindus visiems ir skatinti nuolatin? raštingum?, kaip mokymosi vis? gyvenim? pagrind?.

 

Raštingumas – kiekvieno žmogaus teis?. Kalba, raštas ir skaitymas – pamatin?s m?stymo, socialinio bendravimo ir žini? ?gijimo priemon?s, bet kokio ugdymo pagrindas: tai leidžia žmogui jaustis laisvam, pažinti j? supant? pasaul?, išvengti ?vairi? konflikt? ir juos spr?sti. Be to, ? žinias orientuotoje globalioje visuomen?je raštingumas ?gyja nauj? aspekt?. Jis – ir mokymosi vis? gyvenim?, geresn?s savijautos bei pragyvenimo laidas, ir tvaraus bei integruoto vystymosi varomoji j?ga. UNESCO generalin?s direktor?s Irinos Bokovos pranešime pabr?žiama, kad „Raštingumas yra daug daugiau, nei švietimo pirmenyb?, – tai pagrindin? investicija ? ateit? ir pirmas žingsnis ? naujas raštingumo formas XXI amžiuje.“

 

Kaip raštingum? suvokiame šiandien? Kokia jo vieta ir reikšm? kult?ros, istorijos, švietimo, kalbos, literat?ros, socialini? ir ekonomini? s?lyg? kontekste? Koks technologin?s pažangos poveikis raštingumui?

 

Savo mintimis Tarptautin?s raštingumo dienos proga Lietuvos nacionalin? UNESCO komisija, bendradarbiaudama su Mažojo Princo fondo iniciatyva „Visa Lietuva skaito vaikams“, pakviet? pasidalinti prof. Viktorij? Daujotyt?, dr. Jolant? Zabarskait?, prof. Rom? Lazutk?, Vytaut? V. Landsberg?, Andri? Mamontov?, dr. Aust?j? Landsbergien?.

 

Prof. Viktorija Daujotyt?, rašytoja, literat?rolog?:

O, raštingas žmogus, mokslus ?j?s – tas sakinukas iš seniai, iš vaikyst?s. Raštingas, vadinasi, šviesus, akis prasikrapšt?s, ne iš užpe?kio. Lieku prie šios raštingumo sampratos prisirišusi. Gal ji tinka ir Tarptautinei raštingumo dienai. Moki rašyti, vadinasi, moki ir skaityti, matai duris ? platesn? pasaul?, gali jas atsidaryti. Seniai juk m?s? išminting?j? ir lietuviškai pasakyta: „Kas skaito rašo, duonos neprašo“. Neužmirškime ir siauresn?s raštingumo prasm?s, kuri? gerai išreiškia m?s? Nacionalinis diktantas: mok?ti rašyti be klaid?, sugeb?ti laikytis taisykli?, kurios n?ra sugalvotos, o iškeltos iš pa?ios lietuvi? kalbos. Kalbos inteligentais reikt? vadinti žmones, gerai kalban?ius, ir gerai rašan?ius. O inteligencija juk tur?t? b?ti žmogaus siekiamyb?.

 

Dr. Jolanta Zabarskait?, Lietuvi? kalbos instituto direktor?:

Raštingumas yra labai svarbi kiekvienos, žinoma, ir lietuvi? kalbos tvarumo, t. y. kalbos gyvavimo ilgalaik?s perspektyvos, tenkinant visus kalbin?s bendruomen?s ir valstyb?s, kurioje kalbama konkre?ia kalba ir/arba kalbomis, kult?rinius, socialinius bei ekonominius poreikius, s?lyga. Tai yra kiekvienos kalbin?s bendruomen?s pirmo svarbumo reikalas. Raštingumo samprata ir poreikis takiosios modernyb?s laiku, kuriame gyvename, kinta. M?s? epocha - tai žini? visuomen?s, daugiakalbyst?s ir daugiakult?riškumo, k?rybingumo ir inovacij? laikas, tod?l ? raštingum? turime ži?r?ti (ir jo mokyti) holistiškai. Šiuolaikinis humanitarinis raštingumas turi susid?ti iš klasikinio raštingumo, kalbos technologij? išmanymo, kult?rinio raštingumo ir informacinio raštingumo vienov?s. Tokio raštingumo geb?jimus turintys jauni žmon?s bus pasireng? aktyviai ir k?rybiškai dalyvauti vis spart?jan?iuose šiuolaikinio gyvenimo procesuose ir pl?toti lietuvi? kalbos konkurencingum? globalioje dabartinio pasaulio erdv?je.

 

Prof. Romas Lazutka, sociologas ir ekonomistas, UNESCO Socialini? transformacij? valdymo programos (MOST) nacionalinio komiteto narys:

Raštingumas šiandien jau tikrai neb?ra tik geb?jimas rašyti ir parašyt? perskaityti, o grei?iau geb?jimas išvengti perteklinio rašymo ir perteklinio skaitymo. Reikia raštingumo, kad nepask?stume visuotiniame raštingume - virtualiame rašt? vandenyne. Ne be priežasties žinutes rašome puskalbe - nebesp?jame. Nenuostabu, kad savo sri?i? profesionalai neretai yra beraš?iai gretimose srityse - galimyb?s skaityti tokios didel?s, informacija tokia ?vairi ir prieštaringa, kad svyra rankos. Nereg?tais tempais ?vair?janti, sud?ting?janti kult?rin? ir socialin? aplinka kasdien kelia nerim? - ar vis dar esu raštingas? O juk anks?iau ter?p?jo - ar jau išmokom, ar tapome raštingi? Raštingumas iš tikslo virto procesu, tod?l raštingumo dien? jau galime išt?sti ? raštingumo amži?.

 

Vytautas V. Landsbergis, rašytojas, poetas, režisierius, dain? autorius ir atlik?jas: Kaip pasak? rašytojas, kuris kartais važiuoja ? mokyklas ir bando kartu su vaikais kurti pasakas, situacij? matau vidutinišk?, švelniai tariant. Ypa?, jei kalbame ne apie gramatines klaidas, o apie tur?jim? k? pasakyti, vaizdinius, asociacijas, kalbos vingrybes. Paradoksalu, bet turting? vaizduot? ir kalbos dovan? yra išsaugoj? vadinamieji „kaimietukai“, padedantys t?veliams ?kininkauti, daug dirbantys, sportuojantys, dainuojantys. Jiems knyga dar yra vertyb?. Ir gyvenimiškoji j? patirtis – ne „facebukin?“, o užsidirbta savom rankom, savuoju kailiu. Jie dar turi k? pasakyti. Raštingum? šios dienos aplinkoje reik?t? keisti žodžiu „kalbingumas“ – mok?jimas reikšti mintis apskritai: aptarti, gin?ytis, ?rodyti. Kalbos nuskurdimo kontekste viskas itin supaprast?ja iki patiko/nepatiko, tod?l atsiranda „fainosios“ nauj?j? laik? kliš?s – OMG, nerealiai ir kiti like'nimai... Manau, gali atsitikti ir taip, kad netrukus smagiam pasikalb?jimui užteks ir penkiasdešimties lietuvišk? žodži?, dar keli keiksmažodžiai – ir puikiai susikalb?sime. Norint, kad b?t? kitaip, b?tina strategin? valstyb?s žmoni? atsakomyb? – ar auginame smalsi?, gin?ytis nebijan?i? kart?, ar savim patenkintus „m?sainius“, skirtus užsienio rinkai. Tuomet tur?t? b?t perm?styta visa kult?ros vaikams strategija – ne tik knygos, bet ir teatras, kinas, koncertai. Kai visa tai taps valstyb?s prioritetu, kas nors gal ir keisis. Pavyzdžiui, netolima Estija savo ateities gair?se b?tent taip ir yra numa?iusi: švietimas – sritis NR. 1!!! O mes net vaik? kult?ros fondo neturime, nekalbant apie jaunimui skirtas viešas ugdom?sias priemones: pvz., laidas per tautin? TV ar radij?, puosel?jan?ias meil? kalbai, istorijai, knygai, T?vynei.

 

Andrius Mamontovas, muzikantas, prodiuseris, aktorius, labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steig?jas:

Raštingumo suvokimas turb?t yra toks pats, koks buvo vakar ar bus rytoj. Raštingumas – tai geb?jimas užmegzti ryš? su pasauliu per parašyt?/spausdint? žod?. Tai ne tik mok?jimas rašyti ar skaityti, bet ir geb?jimas priimti, suvokti ir atsiliepti ? užrašyt? žod?. Tokioje aplinkoje perduodama patirtis, kuri lemia kult?ros raid?, tradicij? t?stinum?, geb?jim? analizuoti ir pažinti istorij?. Socialin?s ir ekonomin?s s?lygos gali daryti ?tak? raštingumo kiekybei ar kokybei tautoje. Technologin?s priemon?s pagreitina daugel? proces?, taip pat ir apsikeitim? rašytine informacija. Dažnai per daug informacijos slopina žmogaus santyk? su spausdintu žodžiu. Ta?iau juk tai niekaip nepanaikina ir nesumenkina raštingumo reikšm?s ir svarbos.

 

Dr. Aust?ja Landsbergien?, vaik? darželi? tinklo „Vaikyst?s sodas“ ir Karalien?s Mortos mokyklos ?k?r?ja:

Be jokios abejon?s, raštingumas yra daug daugiau, nei geb?jimas skaityti ir rašyti. Man raštingumas yra vienas svarbiausi? veiksni?, lemian?i? žmogaus gyvenimo kokyb?. Žinomas edukologas Paulo Freire teigia, kad raštingumas yra „žodžio ir pasaulio skaitymas“, vadinasi, yra kult?rinis raštingumas, ekonominis raštingumas, meninis raštingumas ir pan. To visuma ir yra raštingas žmogus, o tai, kaip matome, ?pareigoja. Tikiu, kad žodžiai (kalba), simboliai (matematika), vaizdai (pavyzdžiui, internete) kei?ia žmoni? gyvenimus ir tikrai ne ? bloga. Šiandien technologijos persmelk? visas m?s? gyvenimo sritis: nuo to, kaip dirbame ir bendraujame vieni su kitais, iki to, kaip perkame ir su(si)mokame mokes?ius, tad, nor?dami visavertiškai gyventi XXI amžiuje, turime b?ti technologiškai raštingi. Ši? dien? kartos gyvenimas technologij? prasme šviesme?iais skiriasi nuo prieš tai buvusiosios. Valstyb?s, kuri? pilie?iai yra raštingesni, lengviau ?veikia global?jan?io informacijos amžiaus pasaulio ekonominius išš?kius, tad iš ties? verta ir galime dr?siai investuoti ? Lietuvos pilie?i? raštingum? – nuo pat pirm?j? j? dien?.

 

Daugiau informacijos: Margarita Gaubyt? Lietuvos nacionalin?s UNESCO komisijos sekretoriato Komunikacijos program? vadov? Tel. (8 5) 210 7340, mob. 8 687 38 267 El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti. www.unesco.lt, www.facebook.com/UNESCO.LT

Loreta Sungailien? Iniciatyvos „Visa Lietuva skaito vaikams“ ambasador? Mob. 8 686 55 373 El. p. Å is el.paÅ¡to adresas yra apsaugotas nuo Å¡iukÅ¡lių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiÅ«rÄ—ti. www.visalietuvaskaitovaikams.lt